Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tik apie penktadalis Lietuvos gyventojų teigia turintys tiek santaupų, jog galėtų padengti 4–6 mėnesių išlaidas, o beveik kas šeštas – neturi jokių santaupų. Tokia situacija gali tapti itin sudėtinga ligos ar nedarbingumo atveju. Tiesa, tuomet išmokas suteikia valstybė, tačiau ar jos pakankamos, kad padengtų visus kasdienius poreikius ir finansinius įsipareigojimus?
Finansų ekspertai teigia, kad norint jaustis saugiai, reikėtų turėti santaupų, kurios be pajamų leistų išsilaikyti mažiausiai 3–6 mėnesius, tačiau realybėje net ir toks laikotarpis dažnai pasirodo per trumpas.
Pavyzdžiui, sudėtingesnių traumų, tokių kaip kaulų lūžiai, kelio ar peties operacijos, gydymas ir reabilitacija gali trukti pusmetį ar ilgiau. Esant sunkesnėms ligoms, tokioms kaip onkologiniai susirgimai, širdies ar nervų sistemos ligos, darbingumas gali būti prarandamas metams ar net keliems. Tokiais atvejais net ir kruopščiai sukauptas finansinis rezervas išsenka greičiau nei tikėtasi, o valstybės išmokos dažnai tesudaro tik dalį buvusių pajamų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei metus iš savo turimų santaupų galėtų išgyventi vos 17 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, net ir toks finansinis rezervas ne visada užtikrina ramybę – rimtesnių ligų ar traumų atveju išlaidos gydymui ir reabilitacijai gali greitai viršyti sukauptas sumas. Tokiose situacijose svarbų vaidmenį atlieka asmens draudimas, padedantis kompensuoti prarastas pajamas ir išvengti finansinės įtampos“, – sako BTA draudimo rizikų vertintojas Lukas Kaškevičius.
Lauko šviestuvai su judesio davikliu,neretai atlieka ir apsauginę funkciją, padedančią apsaugoti lauko teritoriją.
Valstybės išmokų gali nepakakti
Svarbu žinoti, kad traumos ar ligos atveju pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys, o nuo trečios dienos iki pasveikimo kompensaciją moka „Sodra“. Šios išmokos dydis dažniausiai siekia 62–100 proc. darbuotojo buvusių pajamų, priklausomai nuo ligos pobūdžio, darbo stažo ir nustatyto darbingumo lygio.
„Valstybės išmoka yra labai griežtai reglamentuota tiek laiko, tiek piniginiu atžvilgiu. Nedarbingumo išmoka mokama tik tol, kol gydytojas nustato laikino nedarbingumo laikotarpį, o netekto darbingumo išmokos dažnai nesiekia buvusio atlyginimo dydžio. Be to, valstybės parama ne visuomet padengia su gydymu susijusias papildomas išlaidas, pavyzdžiui, reabilitacijos, vaistų ar specialių priemonių įsigijimą“, – tvirtina L. Kaškevičius.
Dėl šių priežasčių, anot draudimo bendrovės rizikų vertintojo, asmens draudimas gali tapti vienu iš svarbiausių finansinių ramsčių.
„Tinkamai parinktas asmens draudimo paketas padeda užtikrinti apsaugą tiek patyrus traumą, tiek tiek susirgus liga, dėl kurios taikoma draudimo apsauga. Patyrus traumą yra gaunama vienkartinė traumų išmokų lentelėje numatyta išmoka. Į apsaugos paketą įsitraukus, pavyzdžiui, medicinos išlaidų draudimą, atlyginamos ir išlaidos medikamentams arba gydytojų konsultacijoms, jeigu tai yra susiję su patirta trauma. Tuo tarpu susirgus liga, yra išmokama vienkartinė, draudimo sutartyje numatyta išmoka“, – pažymi L. Kaškevičius.
Lauko šviestuvas yra specialiai sukurtas drėgnai lauko aplinkai ir yra, kruopščiai išbandytas siekiant užtikrinti atsparumą vandeniui.
